Doc. dr. Tomas Mitkus

Doc. dr. Tomas Mitkus – Lietuvos animatorius, kino režisierius, scenaristas, komiksų kūrėjas ir animacijos tyrėjas, kurio kūrybinė bei mokslinė veikla jungia tradicinę animaciją, skaitmenines technologijas, vizualinį pasakojimą, interaktyvųjį kiną ir kūrybinių industrijų tyrimus. Jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentas ir animacijos studijos „Studio Mitkus“ bendrasavininkis bei vyriausiasis dailininkas.

Meninį išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje. 2008 m. University for the Creative Arts universitete Farnhame baigė menų bakalauro studijas (Arts and Media), 2010 m. Glazgo universitete įgijo animacijos magistro laipsnį. 2014 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė komunikacijos magistrantūrą, o 2024 m. University for the Creative Arts universitete apgynė daktaro disertaciją ir įgijo filosofijos daktaro (PhD) laipsnį.

Nuo 2010 m. dėsto VILNIUS TECH, kur jo pedagoginė veikla apima animacijos pagrindus, kino industriją, komiksų kūrimą, animacijos produkciją, skaitmeninio vaizdo apdorojimą ir previzualizavimą. Taip pat vadovauja bakalauro bei magistro baigiamiesiems darbams. 2025 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstė interaktyviojo meno dalyką.

2012 m. dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų vaizdo žaidimų studijoje „Schell Games“, kur kūrė kadruotes ir animaciją. Tais pačiais metais pradėjo veiklą kaip animacijos studijos „Studio Mitkus“ bendrasavininkis ir vyriausiasis dailininkas. Šios studijos kūrybinė veikla apima animacinių filmų, komiksų, personažų, vizualinių pasakojimų ir kitų audiovizualinių projektų kūrimą.

T. Mitkus aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėje animacijos bendruomenėje. 2017–2018 m. buvo Lietuvos kino centro Kino tarybos narys, 2018–2022 m. – Kultūros ministerijos patariamosios institucijos narys. 2019–2025 m. dalyvavo tarptautinio animacijos ir vaizdo žaidimų festivalio BLON konkursinių programų atrankos žiuri veikloje.

Nuo 2022 m. priklauso tarptautinei Animacijos tyrimų bendruomenei (Society for Animation Studies), nuo 2024 m. – Kino kultūros asociacijai, nuo 2025 m. – Lietuvos kinematografininkų sąjungos Animatorių gildijai. 2025 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

Tomo Mitkaus kūrybinėje praktikoje animacija suvokiama kaip savita vizualinio pasakojimo forma, kurioje susitinka meninė vaizduotė, dramaturgija, personažų kūrimas, judesio konstravimas ir technologinis eksperimentavimas. Animacinis kūrinys gimsta ne tik iš piešinio ar techninio gebėjimo suteikti jam judesį, bet ir iš nuoseklaus pasaulio, kuriame veikia personažai, formavimo.

Menininkas kuria ir režisuoja animacinius filmus, rašo scenarijus, iliustruoja komiksus, dalyvauja kuriant televizijos animacijos projektus bei vaizdo žaidimus. Jo kūrybinė patirtis apima tradicinę pieštinę animaciją, trimatę kompiuterinę grafiką, virtualiąją realybę ir interaktyvius audiovizualinius pasakojimus.

Šioje veikloje svarbus ne vien galutinis rezultatas, bet ir pats kūrybos procesas: idėjos plėtojimas, naratyvinės struktūros konstravimas, scenarijaus rašymas, kadruočių rengimas, personažų dizainas, vizualinio stiliaus pasirinkimas ir režisūrinis sprendimas.

Toks požiūris leidžia animaciją analizuoti ne vien kaip kino techniką ar pramogų industrijos dalį. Tai savarankiška meno sritis, kurioje vizualinės raiškos priemonėmis galima nagrinėti sudėtingas žmogaus patirties, kultūrinės atminties, tapatybės ir vaizduotės problemas.

Vienas reikšmingų ankstesnių Tomo Mitkaus režisūrinių darbų – animacinis filmas „Akmens ir garo miestai“ (2012), sukurtas studijoje „Studio Mitkus“. Trylikos minučių kūrinyje atsiskleidžia fantastinio pasaulio konstravimo, vizualinės dramaturgijos ir animacinio pasakojimo principai.

2023 m. T. Mitkus dirbo animacijos režisieriumi trumpametražiame filme „Varna ir lapė“, kurio režisierius – Edgaras Janušonis. Šis projektas atskleidžia animacijos kūrimui būdingą bendradarbiavimo modelį, kuriame skirtingi kūrybinės komandos nariai atsako už atskiras meninio sumanymo įgyvendinimo sritis.

Naujesnėje režisūrinėje veikloje svarbią vietą užima animaciniai televizijos projektai „Stomp! Stomp! Rhinos!“. T. Mitkaus kūrybinėje filmografijoje pateikiama trimatės animacijos versija, apimanti trylika pirmojo sezono epizodų, ir dvylikos epizodų mini serialas. Abu projektai siejami su „OAK9 Entertainment“.

2026 m. režisieriaus filmografijoje taip pat nurodytas keturių minučių vaidybinis filmas „Very Wild Board“, sukurtas tarptautinio bendradarbiavimo kontekste.

Vienas aktualiausių Tomo Mitkaus kūrybinių projektų – gamybos etape esantis dvylikos minučių interaktyvus 360 laipsnių animacinis filmas „Eglė žalčių karalienė“.

Kūrinyje lietuvių mitologinis pasakojimas interpretuojamas pasitelkiant šiuolaikinės animacijos, virtualiosios realybės ir interaktyvaus žiūrovo patyrimo galimybes.

Šis projektas atveria klausimą, kaip tradicinis pasakojimas keičiasi tuomet, kai žiūrovas nebėra vien pasyvus iš anksto sukonstruotos vaizdų sekos stebėtojas. Interaktyvioje aplinkoje reikšmingas tampa pats žiūrėjimo būdas, pasirinkta perspektyva ir galimybė skirtingai patirti vaizdinę erdvę.

2024 m. projektas buvo plėtojamas tarptautinėse CEE animacijos dirbtuvėse. Filmo gamybai skirtas Lietuvos kino centro finansavimas.

Kitas vystomas kūrinys – trumpametražis animacinis filmas „Čempionė“. Projektas pristatytas tarptautiniuose kino industrijos forumuose „Baltic Pitching Forum“ (2021) ir „The Nordic Short Film Pitch“ (2022). Jis atskleidžia autoriaus nuoseklų dalyvavimą animacijos projektų vystymo, finansavimo ir tarptautinio pristatymo procesuose.

Reikšmingą Tomo Mitkaus kūrybinės veiklos dalį sudaro komiksų ir grafinių romanų kūrimas. Šioje srityje jis tyrinėja vaizdo, teksto, kompozicijos ir pasakojimo sekos santykius.

2015 m. kartu su Andriumi Tapinu išleido komiksą „Vilko valanda. Sidabras. Nuotykiai Arizonoje“, 2016 m. su Karoliu Zikaru kūrė istorinių komiksų seriją „Leičiai“, o 2020 m. kartu su Raimonda Steiblyte parengė grafinį romaną „Karo aviatoriai“.

Jo iliustracijų ir komiksų kūryboje svarbios istorinės, fantastinės bei edukacinės temos, leidžiančios sudėtingą informaciją perteikti vizualiai patrauklia ir nuoseklia pasakojimo forma.

2023–2026 m. menininkas taip pat prisidėjo prie kelių naujų komiksų projektų, bendradarbiaudamas su kitais autoriais. Tarp jų – „Panelė su lape“ (2023), „Agento byla „Ivanov XII““ (2024), „Juozas Lukša“ (2025) ir „Directionless Times and the Question of History“ (2026). Šiuose projektuose T. Mitkus atliko komiksų spalvinimo darbus.

Komiksų menas jo kūryboje glaudžiai susijęs su animacija. Abi sritys remiasi nuosekliu vaizdiniu pasakojimu, tačiau skiriasi laiko ir judesio perteikimo principais. Komikse judėjimas gimsta iš vaizdų sekos ir skaitytojo vaizduotės, o animacijoje jis tampa tiesiogiai suvokiamu regimuoju reiškiniu.

Tomas Mitkus yra aktyvus animacijos ir kūrybinių industrijų tyrėjas, mokslinių straipsnių, monografijų ir metodinių leidinių autorius bei bendraautoris.

Jo moksliniai interesai apima animacijos estetiką, vizualinio pasakojimo teoriją, suaugusiesiems skirtos animacijos raišką, komiksų komunikaciją, animacijos industrijos raidą, kūrybinio darbo procesus ir naujų technologijų poveikį meninei kūrybai.

2018 m. kartu su Vaida Nedzinskaite-Mitke išleido monografiją „Animacijos industrija Lietuvoje: analizė ir galimybės“, o 2025 m. – monografiją „Aseksualaus nuogumo, erotikos ir pornografijos estetika 2D animacijoje“. Pastarajame darbe animacija nagrinėjama kaip savita estetinė ir kultūrinė raiška, analizuojant suaugusiesiems skirtų animacinių vaizdų reprezentavimo principus.

Menininkas taip pat prisidėjo prie animacijos ir vizualinio pasakojimo studijoms skirtų vadovėlių: „Komiksai: pažink ir kurk“ (2018), „Animacijos pagrindai“ (2020), „Naratyvas fikcijoje: struktūra, metodai ir principai“ (2022). 2026 m. kartu su V. Nedzinskaite-Mitke išleido vadovėlį „Kino projektų valdymas: planavimas, gamyba ir platinimas“.

Pastarųjų metų moksliniuose tyrimuose vis daugiau dėmesio skiria dirbtinio intelekto, virtualiosios realybės ir šiuolaikinių skaitmeninių technologijų įtakai animacijai.

2023–2024 m. dalyvavo tyrimuose apie generatyvinio dirbtinio intelekto poveikį vizualiosioms kūrybinėms industrijoms, o 2026 m. jo publikacijose nagrinėjama rotoskopijos metodika, dvimatės animacijos karkasinio judesio technologijos, kompiuterinės animacijos apšvietimas ir virtualiosios realybės projektavimo problemos.

Naujausiame moksliniame darbe, rengiamame kartu su Uri ir Michelle Kranot, analizuojamos generatyvinio dirbtinio intelekto integravimo į animacijos projektų vystymą galimybės.

2026 m. Nyderlanduose T. Mitkus taip pat dalyvavo virtualiosios produkcijos technologijų dirbtuvėse, kuriose buvo nagrinėjamas „Unreal Engine“ žaidimų variklio, „Gaussian Splatting“ technologijos ir generatyvinio dirbtinio intelekto taikymas kuriant virtualias audiovizualines aplinkas.

Šie tyrimai leidžia jo kūrybinę ir akademinę veiklą suvokti kaip nuolatinį meninės praktikos, technologinio eksperimento ir teorinės refleksijos dialogą.

Tomo Mitkaus veikla atskleidžia šiuolaikinės animacijos kompleksiškumą. Animacijos kūrinys gali būti individuali meninė išraiška, kolektyvinio kūrybinio darbo rezultatas, mokslinio tyrimo objektas ir kūrybinių industrijų produktas.

Menininko patirtis apima visas šias sritis. Jis ne tik kuria animacinius filmus, komiksus ir kitus vizualinius pasakojimus, bet ir tyrinėja jų estetinius principus, technologines sąlygas, gamybos procesus bei kultūrinę reikšmę.

Šis tarpdisciplininis požiūris ypač aktualus sparčiai keičiantis audiovizualinės kūrybos technologijoms. Dirbtinis intelektas, interaktyvusis kinas, virtualioji produkcija ir naujos skaitmeninės priemonės kelia klausimus apie menininko vaidmenį, autorystę, kūrybinių sprendimų savarankiškumą ir žmogaus vaizduotės santykį su technologija.

T. Mitkaus kūrybinė bei mokslinė veikla suteikia galimybę šiuos klausimus nagrinėti remiantis ne vien teorinėmis prielaidomis, bet ir konkrečia animacijos kūrimo bei tyrimo patirtimi.

2027 m. sausio 31 d., 12.00 val.

Tarptautinės šiuolaikinio meno trienalės „Dialogai“ programoje vyksiančiame pokalbyje su doc. dr. Tomu Mitkumi bus nagrinėjama šiuolaikinės animacijos kūryba, jos estetinės, technologinės ir naratyvinės galimybės.

Susitikime bus aptariama, kaip gimsta animacinio filmo idėja, kaip konstruojama istorija, kuriami personažai, formuojamas judesys, kuriama vizualinė aplinka ir priimami režisūriniai sprendimai.

Bus svarstoma, kaip keičiasi animacijos meninė kalba, kokį vaidmenį jos kūrime atlieka piešinys, kompozicija, laikas, garsas, technologija ir kolektyvinė autorystė.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas animacijos santykiui su komiksų menu, virtualiąja realybe, interaktyviuoju pasakojimu ir generatyviniu dirbtiniu intelektu. Aptariant naujausius menininko kūrybinius bei mokslinius projektus, bus nagrinėjama, kaip technologinės inovacijos keičia animatoriaus darbą ir kokias naujas kūrybines galimybes jos atveria.

Pokalbį moderuos menotyrininkas, medijų menininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto menų profesorius dr. Remigijus Venckus.

Susitikimas kvies pažvelgti į animaciją ne vien kaip į judančių vaizdų kūrimo technologiją, bet kaip į savarankišką meninio mąstymo, vaizduotės, pasakojimo ir šiuolaikinės vizualinės kultūros tyrimo erdvę.