2K – apie kūrybą ir meno kūrimą

Dvejonės apie meną tampa pokalbių su menininkais ciklo „2K – apie kūrybą ir meno kūrimą“ konceptualiu pagrindu. Trijų susitikimų programa kviečia pažvelgti į meną ne vien kaip į galutinį kūrybinės veiklos rezultatą, bet ir kaip į sudėtingą mąstymo, patyrimo, eksperimentavimo bei pasaulio interpretavimo procesą. Pokalbiais siekiama atskleisti tai, kas dažnai lieka už meno kūrinio regimybės: asmenines kūrėjo motyvacijas, abejones, kūrybines strategijas, meninius atradimus ir sprendimus, dėl kurių iš idėjos palaipsniui susiformuoja savitas kūrinys.

Pokalbių ciklas yra pirmosios tarptautinės šiuolaikinio meno trienalės „Dialogai“, vykstančios 2026 m. spalio 23 d. – 2027 m. sausio 31 d. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose, programos dalis. Trienalė skirta menininkės Janinos Monkutės-Marks kūrybiniam palikimui, Kėdainiams ir muziejaus-galerijos veiklos 25-mečiui. Ji taip pat įsilieja į programą „Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026“.

Trienalės idėja remiasi įsitikinimu, kad menas nėra uždara, vien estetinėmis savybėmis apibrėžiama veikla. Meno kūrinys gali tapti skirtingų kultūrų, kartų, asmeninių patirčių ir pasaulėžiūrų susitikimo vieta. Jis leidžia ne tik išreikšti individualią menininko poziciją, bet ir permąstyti nusistovėjusius tikrovės aiškinimo būdus, kelti klausimus apie atmintį, tapatybę, istoriją, gamtą, technologijas bei žmogaus santykį su besikeičiančia visuomene.

Šią nuostatą įprasmina ir pačios Janinos Monkutės-Marks kūrybinis kelias. Lietuvoje gimusi, Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrusi menininkė savo darbuose jungė skirtingas kultūrines patirtis, menines tradicijas ir raiškos priemones. Jos tapyboje, grafikoje ir tekstilėje atsiskleidė kūrybos gebėjimas peržengti geografines bei kultūrines ribas. Kėdainiams patikėtas kūrybinis palikimas tapo ilgalaikio kultūrinio dialogo pagrindu, o muziejus-galerija – vieta, kurioje profesionalus menas susitinka su visuomene.

Šiandien trienalė „Dialogai“, pristatydama menininkus iš Lietuvos ir keturiolikos užsienio šalių, tęsia šią atvirumo tradiciją. Skirtingų medijų ir estetikų kūriniai čia egzistuoja ne kaip izoliuoti meninės veiklos rezultatai, bet kaip tarpusavyje sąveikaujančios pozicijos. Skirtumai tarp kūrybinių patirčių tampa galimybe pažinti kitą, o meno suvokimas – aktyviu interpretacijos ir refleksijos procesu.

Būtent šioje trienalės koncepcijoje savo vietą atranda „2K“. Jeigu parodų ekspozicijose dialogas pirmiausia mezgasi tarp meno kūrinio ir žiūrovo, tai pokalbių cikle jis išplečiamas į tiesioginį susitikimą su kūrėju. Žiūrovui suteikiama galimybė ne tik stebėti jau sukurtą kūrinį, bet ir pažinti jo atsiradimo aplinkybes, išgirsti menininko argumentus, suprasti kūrybinių pasirinkimų priežastis bei įsitraukti į diskusiją apie meno reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.

Pokalbių ciklo pavadinimas „2K“ jungia dvi glaudžiai susijusias, tačiau ne visiškai tapačias sąvokas – kūrybą ir kūrimą. Ši skirtis leidžia nagrinėti meną iš dviejų viena kitą papildančių perspektyvų.

Kūryba suvokiama kaip platesnis menininko santykis su pasauliu, apimantis vaizduotę, mąstymą, atmintį, emocijas, kultūrinę patirtį ir individualią tikrovės interpretaciją. Ji nėra apribota konkretaus kūrinio materialumu ar pasirinktos meno srities taisyklėmis. Kūryba gali prasidėti nuo vos pastebimo kasdienybės reiškinio, atsitiktinės asociacijos, neįprasto reginio, asmeninio išgyvenimo ar sąmoningo siekio permąstyti tai, kas visuomenėje laikoma savaime suprantama.

Kūrimas yra šios vidinės ir intelektinės veiklos įgyvendinimas konkrečiais meniniais veiksmais. Tai nuolatinis pasirinkimų, eksperimentų, technologinių sprendimų, medžiagos pažinimo ir formos konstravimo procesas. Tapytojas dirba su spalva, paviršiumi ir kompozicija; fotografas tyrinėja šviesą, laiką, kadrą ir tikrovės atvaizdą; animatorius kuria judesio, laiko ir pasakojimo struktūrą. Tačiau nė viena iš šių medijų savaime negarantuoja meninės vertės. Ji formuojasi iš gebėjimo pasirinktą raiškos priemonę paversti prasminga, savita ir žiūrovą veikiančia menine kalba.

Todėl „2K“ siekia atskleisti ne tik tai, ką menininkas kuria, bet ir kodėl, kaip bei kokiomis aplinkybėmis jis kuria. Čia svarbu suprasti, kaip gimsta meninė idėja, kaip ji keičiasi kūrybinio proceso metu, kada techninis sprendimas tampa estetiniu, o kada netikėtumas ar klaida atveria visiškai naują kūrybos kryptį. Ne mažiau svarbus klausimas – kada menininkas nusprendžia, kad kūrinys jau yra baigtas, ir ar jo užbaigimas iš tiesų reiškia kūrybinio proceso pabaigą.

Pokalbių cikle dalyvauja trys skirtingas menines praktikas plėtojantys Lietuvos kūrėjai: prof. dr. Rimantas Plungė, doc. dr. Tomas Mitkus ir fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Jų kūrybinės biografijos, pasirinktos medijos ir santykis su vizualiąja kultūra atveria galimybę pažvelgti į meno kūrimą kaip į daugialypį reiškinį, kuriame susitinka individuali menininko patirtis, kultūrinė atmintis, technologijos ir šiuolaikinės meninės raiškos galimybės.

Rimanto Plungės kūryba leidžia svarstyti meną kaip asmeninės patirties ir pasaulio pažinimo formą. Jo tapybos, fotografijos ir videomeno praktikoje svarbūs atminties, tapatybės, individualios mitologijos ir skirtingų medijų tarpusavio santykiai. Pokalbis su menininku skatins pažvelgti į kūrybinį procesą kaip į nuolatinį judėjimą tarp spontaniško impulso ir sąmoningo kompozicinio sprendimo, tarp asmeninio išgyvenimo ir žiūrovui atveriamos interpretacijos.

Tomo Mitkaus kūrybinė ir mokslinė veikla suteikia galimybę nagrinėti meno kūrimą judančio vaizdo, animacijos ir vizualinio pasakojimo kontekste. Animacija išsiskiria tuo, kad jos kūrimo procese glaudžiai sąveikauja meninė vaizduotė, pasakojimo konstravimas, technologiniai įrankiai ir dažnai kolektyvinė autorystė. Pokalbis leis aptarti, kaip nejudantis piešinys tampa judesiu, kaip judesys virsta pasakojimu ir kaip menininko sumanymas transformuojasi į sudėtingą audiovizualinį kūrinį.

Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografija kvies apmąstyti kūrybą kaip savitą regėjimo, atminties ir tikrovės interpretavimo praktiką. Jos kūryboje fotografija neapsiriboja dokumentiniu pasaulio fiksavimu. Pasirenkant rakursą, šviesą, kompoziciją ir vaizdo pateikimo būdą, regimoji tikrovė gali būti perkuriama, įgyti naujas asociacijas ir prasmes. Pokalbyje bus svarbu išsiaiškinti, kaip ilgalaikė meninė patirtis keičia fotografo žvilgsnį, kaip kasdienybės fragmentas tampa meno kūriniu ir kokį vaidmenį fotografijoje atlieka laikas, atmintis bei asmeninis santykis su vaizduojama aplinka.

Nors trijų menininkų kūrybinės praktikos skiriasi, jas jungia esminis klausimas – kaip žmogaus patirtis, mintis ir vaizduotė tampa savarankiška menine tikrove. Šių skirtingų kūrybinių pozicijų sugretinimas leis atpažinti ne tik atskirų meno sričių savitumą, bet ir bendrus kūrybos principus, kurie išlieka aktualūs nepriklausomai nuo pasirinktos medijos.

Pokalbius moderuoja menotyrininkas, medijų menininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto menų profesorius dr. Remigijus Venckus, kurio kūrybinė, akademinė ir menotyrinė veikla apima fotografijos, videomeno, tapybos, vizualiosios kultūros bei technologijomis grįstos meninės raiškos tyrimus.

Menotyrinėje ir meninėje R. Venckaus praktikoje svarbi kūrinio formos, turinio, technologijos ir interpretacijos sąveika. Meno kūrinys suvokiamas ne vien kaip autoriaus idėjos iliustracija ar galutinis estetinės veiklos produktas. Tai savita ženklų, vaizdų, medžiagų ir kultūrinių nuorodų sistema, kurios reikšmė atsiskleidžia susitikus kūrėjo intencijai ir žiūrovo patirčiai.

Toks požiūris lemia ir pokalbių ciklo pobūdį. Susitikimuose siekiama ne apsiriboti menininkų biografijų pristatymu ar kūrinių aprašymu, bet nuosekliai analizuoti kūrybos priežastis, procesus ir pasekmes. Menininkų patirtys taps pagrindu platesnei diskusijai apie meno ir tikrovės santykį, kūrybinę laisvę, profesinę atsakomybę, medijų kaitą ir meninės vertės sampratą.

Ypatingas dėmesys skiriamas žiūrovui, kuris nėra vien pasyvus jau sukurtų reikšmių priėmėjas. Žvelgdamas į meno kūrinį, jis pasitelkia savo atmintį, žinias, vaizduotę ir individualią patirtį, todėl kūrinio reikšmė nėra visiškai užbaigta vien autoriaus sumanymu. Ji nuolat atsinaujina interpretacijos metu. Pokalbis su menininku šį procesą praplečia, suteikdamas galimybę palyginti autoriaus intenciją su tuo, kaip kūrinį supranta ir išgyvena kiti.

Tarptautinę šiuolaikinio meno trienalę „Dialogai“ ir pokalbių ciklą „2K – apie kūrybą ir meno kūrimą“ numatyta vainikuoti vieša prof. dr. Remigijaus Venckaus paskaita „Abstraktusis menas“. Šis baigiamasis renginys pratęs ir apibendrins programoje plėtotas kūrybos, meninės raiškos, interpretacijos bei žiūrovo patirties temas, perkeldamas jas į platesnį meno istorijos, estetikos ir vizualiosios kultūros kontekstą.

Abstraktusis menas šiam tikslui ypač reikšmingas, nes jo raida iš esmės pakeitė tradicinį meno kūrinio santykį su regimąja tikrove. Atsisakydami tiesioginio atpažįstamų objektų vaizdavimo arba jį transformuodami, menininkai suteikė naują savarankiškumą spalvai, formai, linijai, ritmui, faktūrai ir kompozicijai. Šios raiškos priemonės tapo ne vien tikrovės atvaizdavimo instrumentais, bet ir savarankiškais meninės minties bei emocinės patirties perteikimo būdais.

Paskaitoje abstraktusis menas bus nagrinėjamas kaip istorinis, estetinis ir filosofinis reiškinys. Aptariant svarbiausias jo raidos kryptis ir meninius principus, bus siekiama parodyti, kaip keitėsi meno kūrinio samprata, autoriaus kūrybinės laisvės ribos ir žiūrovo vaidmuo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas klausimui, kaip suprasti kūrinį, kuriame nėra aiškiai atpažįstamo siužeto ar konkretaus objekto, tačiau veikia sudėtinga spalvų, formų, kompozicinių santykių ir asociacijų sistema.

Paskaitos koncepcija glaudžiai susijusi ir su paties R. Venckaus menine praktika. Jo eksperimentinėje fotografijoje, kompiuterinėje grafikoje, akrilinėje tapyboje ir koliažuose svarbi vizualinės formos transformacija, technologinis eksperimentavimas, atsitiktinumas ir individualios patirties interpretavimas. Šių skirtingų medijų sąveika suteikia galimybę abstrakciją svarstyti ne vien kaip atskirą dailės istorijos kryptį, bet ir kaip platesnį šiuolaikinės vizualinės kultūros reiškinį.

Taigi baigiamoji paskaita taps konceptualiu tiltu tarp trienalėje pristatomų meno kūrinių, „2K“ pokalbiuose atskleistų kūrybinių procesų ir žiūrovo savarankiškos interpretacijos. Trijų menininkų pasakojimuose išryškėję kūrybos principai bus papildyti platesne istorine bei teorine perspektyva, leidžiančia geriau suprasti, kodėl meno kūrinys neprivalo tiesiogiai atkartoti tikrovės, kad galėtų apie ją prasmingai kalbėti.

„2K – apie kūrybą ir meno kūrimą“ nėra vien trijų menininkų profesinės patirties pristatymas. Tai bandymas sukurti atvirą intelektinę ir kultūrinę erdvę, kurioje menininkas, menotyrininkas ir žiūrovas tampa lygiaverčiais pokalbio dalyviais. Kiekvienas jų į dialogą atsineša skirtingą patirtį, todėl svarbiausia tampa ne vienos galutinės tiesos paieška, bet gebėjimas išgirsti kitą, suprasti skirtingas kūrybines pozicijas ir kritiškai apmąstyti savąjį santykį su menu.

Šia prasme pokalbių ciklas ir jį vainikuojanti paskaita tiesiogiai pratęsia trienalės „Dialogai“ idėją. Tarptautinėje parodoje susitinkantys kūriniai atveria skirtingus pasaulio matymo būdus, „2K“ kviečia pažinti žmones ir procesus, iš kurių šie būdai atsiranda, o baigiamoji paskaita suteikia galimybę juos apmąstyti platesniame meno istorijos ir estetikos kontekste. Meninė kūryba čia tampa ne tik pažinimo objektu, bet ir priemone kalbėti apie žmogaus gebėjimą stebėti, abejoti, eksperimentuoti, keistis ir kurti naujas prasmes.

Programa skirta visiems, kurie domisi menu ir kultūra: menininkams, studentams, pedagogams, kultūros tyrėjams, kūrybinių industrijų atstovams ir smalsiems žiūrovams. Dalyvavimas pokalbiuose ir paskaitoje nereikalauja išankstinio profesinio pasirengimo – svarbiausia yra noras pažinti, klausti ir išgirsti.